Šeimos šventė V. Krėvės lituanistinėje mokykloje

Data:

2013 m. gegužės 19 d.

Vieta:

Šv. Andrejaus bažnyčios salė
1913 Wallace St.
Philadelphia, PA 19130

Sekmadienį , vasario 24 d.

95 metai nuo Lietuvos valstybės atkūrimo 1918m. vasario 16 d.

23 metai nuo nepriklausomybės atstatymo 1990m. kovo 11 d.

Šventės programa:

10:30 v.r. Šv. Mišios už Lietuvą Šv. Andriejaus lietuvių bažnyčioje.

12 v.p.p. iki 1:30 v.p.p. “ALDONOS VIRTUVĖS”cepelinai ir kitų lietuviškų patiekalų PIETŪS Lietuvių namuose

(2715 E. Allegheny Ave., Philadelphia, PA 19134)

2 v.p.p. Šventės minėjimas

LR Ambasadoriaus Žygimanto Pavilionio kalba

Meninės programos atlikėjai:

Filadelfijos choras LAISVĖ, Tautinių šokių grupė ŽILVINAS,

Kaimo kapela VARPELIS, Vinco Krėvės lituanistinės mokyklos mokiniai.

Centrinės NJ LB apylinkės Tautinių šokių grupė VIESULAS,

Lituanistinės mokyklos “Lietuvėlė” mokiniai, Vaikų muzikos grupė SPINDULĖLIS.

Po minėjimo programos, vidurinėje Lietuvių namų salėje, muzika, šokiai ir SUNEŠTINĖS VAIŠĖS.

Kviečiami visus, kas galite, atnešti užkandėlių, saldumynų ar vaisių lėkštę, jau paruoštą dėti ant vaišių stalo. (Kuriems nereiktų nei šaukštų nei šakučių – “finger foods”)

Nepriklausomybės 95-ųjų metinių proga Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ akustinis koncertas „Broliai“ – atgaivinti Lietuvos partizanų išgyvenimai. Š.m. vasario 22 d., penktadienį, 8 val. vakaro Baltimorės Lietuvių Namų Didžiojoje salėje.

Bilieto kaina $25.00

Prieš koncertą Jūsų lauks karšti cepelinai, pagaminti “Jūratės virtuvėje”.

Vasario 16-ąją – Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinė istorijos pamoka JAV ir Kanadoje
Šiais metais sukanka 95 metai, kai buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas. Minėdami šią sukaktį, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ pristatys savo patriotines dainas JAV ir Kanados lietuviams. Nuo vasario 16 d. iki vasario 23 d. muzikantai surengs 4 akustinius koncertus Čikagoje, Toronte, Niujorke ir Baltimorėje. Pasirodymai vyks lietuvių parapijose, jaunimo ir bendruomenių centruose ir netgi Manhattane įsikūrusioje bažnyčioje.

Muzika, stiprinanti meilę gimtinei
Pagrindinis turo akcentas – dainos iš 2010 m. išleisto albumo „Broliai“. Tai jaunosios kartos bandymas surasti savo santykį su pokario įvykiais, o svarbiausia – rasti savus žodžius ir raktą  šiai temai iš naujo atrakinti. Albumo kūrėjams ir bendraautoriams – Rokui Radzevičiui ir  Aistei Smilgevičiūtei, poetui Rimvydui Stankevičiui  ir grupės „Skylė“ nariams – norėjosi šiuolaikinei kartai suprantama muzikos ir modernios poezijos kalba paskatinti visuomenę prisiminti ir apmąstyti šį skaudų Lietuvai laiką. Didžiausio įkvėpimo šaltiniu tapo partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis, padėjęs atpažinti svarbiausias miško brolių gyvenimo sudedamąsias dalis. Daugelis „Brolių“ dainų kelia šiurpulius, perteikdamos Lietuvos partizanų įsitikinimą: Kad mes laimėsim, pažadas per daug jau lengvas. Kad grįšiu gyvas – gal kiek per sunkus.
Koncertų Čikagoje, Toronte, Niujorke ir Baltimorėje metu dainų melodijos, tekstai ir muzikantų apdarai primins partizanų istoriją: nuo gyvybingos ir viltingos kovos iki gilių skausmingų išgyvenimų. Pasak Aistės Smilgevičiūtės (grupės „Skylė“ vokalistės, kuri 1999 metais atstovavo Lietuvai Eurovizijos dainų konkurse), koncertai vyresnės kartos lietuviams primins gūdžius, tačiau šventus kovos už laisvę metus, kuriuos daugelis jų dar pamena. O jaunoji karta galės ne tik sužinoti, bet ir visa širdimi pajausti, kiek daug paaukota už šalį, kurioje net paukščiai lietuviškai suokia ir kurioj mes visi prasidėjom.

Šventė, sutelksianti visus tautiečius
Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ turas JAV ir Kanadoje yra ir puikus pasaulio lietuvių vienybės pavyzdys. Koncertus bendromis jėgomis organizuoja lietuvių bendruomenės, Lietuvos Respublikos ambasados JAV ir Kanadoje bei generaliniai konsulatai Čikagoje ir Niujorke. Sveikinimo žodį prieš koncertus tars Lietuvos ambasadoriai ir generaliniai konsulai. Pagrindinis koncertų rėmėjas yra JAV „Lietuvių fondas“. Rėmėjas: „Kazickų šeimos fondas“. Koncertuose muzikantams iš Lietuvos pritarti yra pakviesti vietos lietuvių chorai.
Albumo „Broliai“ pristatymuose Lietuvoje apsilankė tūkstančiai žmonių. Kaip puikų patriotinių vertybių puoselėjimo pavyzdį jį gyrė profesorius Vytautas Landsbergis ir tuometinis premjeras Andrius Kubilius. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus pastangas puoselėti partizanų atminimą įvertino ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais.
Daugelis lietuvių pripažino, kad „Broliai“ skleidžia nenusakomą jėgą, priverčiančią iš naujo įsimylėti Tėvynę ir suprasti, kiek už ją atkentėta.

Koncertų vieta ir laikas:
• Čikaga. 2013 m. vasario 16 d., 18:00 val. Lietuvių jaunimo centras.
5620 South Claremont Ave., Chicago, IL 60636, JAV.
• Torontas. 2013 m. vasario 17 d., 16:00 val. Lietuvių „Prisikėlimo“ parapija.
1 Resurrection Rd. Toronto, ON M9A 5G1, Kanada.
• Niujorkas, Mahattan. 2013 m. vasario 21 d., 19:00 val. Šv. Petro bažnyčia.
619 Lexington Avenue at 54th Street, Manhattan, New York, NY 10022, JAV.
• Baltimorė. 2013 m. vasario 22 d., 20:00 val. Baltimorės lietuvių namai.
Lithuanian Hall, 851-853 Hollins St. Baltimore, MD 21201, JAV.

Anoniminė psichologinė pagalba lietuvių kalba teikiama visose Jungtinės Amerikos Valstijose.

1 (866) 438-7400

Šiuo metu pagalba yra teikiama: pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 6pm iki 9pm.

Paskambinus prieš 9 val. vakaro, pokalbis gali tęstis ir toliau, po 9pm!

Kristina Parrott JAV LB KV

Socialinių reikalų taryba

Tų dienų aidai…

Tos sausio dienos daug vardų turi. Tos kruvinos dienos, kančių dienos laiko tėkmėje įgavo vieną, apibendrintą, grėsmingą pavadinimą – sausio 13-oji.

Kada ji prasidėjo? Gal 1987 metų rugsėjį prie Šv.Onos bažnyčios Vilniuje, gal po metų rugsėjo 28 dieną buvusiame Puškino skverelyje, kada OMONininkai talžė su lazdomis susirinkusius vilniečius, gal 1990 metais per „didžiojo spalio“  „paradą“, kai sovietiniai desantininkai, atstatę automatų ragelius, skynė kelią „šlovingajai“, „nenugalimajai“, „raudonajai“ armijai, o Vilniaus Šiaurinio miestelio generolas Uschopčikas prieš desantininkų kolonas šauniai kilojo dar nesukruvintas letenas…

Prieš pat Naujuosius metus Vilniaus Šiaurinio miestelio, kur buvo sovietinės armijos dalinys, tvorose atsirado spragos. Jas užtempė maskuojančiais tinklais. Už jų – tankai ir šarvuočiai. Sausio 7 dieną taip vadinamos Pabaltijo karinės apygardos vadas generolas leitenantas F.Kuzmin`as Lietuvos Vyriausybei praneša, kad SSSR gynybos ministro D.Jazovo įsakymu bus įvesta specialios paskirties desantininkų divizija Lietuvos jaunuolių priverstiniam ėmimui į sovietinę armiją. Kitą dieną jedinstvenininkai ir kapėesesinininkai bando įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Bandoma išprovokuoti muštynes arba, kas dar patogiau būtų, susišaudymą. Tai bandymas iškelti „lietuviai skriaudžia kitataučius, o ypač rusus“ lozungą. Jų karštį „atšaldo“ vandens čiurkšlės. Bandoma daužyti rūmų langus.

Sausio 9 dieną lekiame prie Spaudos rūmų ir televizijos bokšto. Matau pavargusius kolegas žurnalistus po bemiegės  budėtos nakties. Čia aplinkui sukaliojasi šarvuočiai ir mašinos su kareiviais. Matyt, vyksta žvalgyba. Taigi aišku – tai „lietuvių propagandos lizdai, kurstantys tarpnacionalinę nesantaiką tarp vietinių ir… rusų“.

Sausio 10 diena ramesnė, bet prie Parlamento, Spaudos rūmų, televizijos bokšto ir Konarskio gatvėje labai daug žmonių. Sausio 11 dieną apie pietus sužinome, kad užimta Alytaus Krašto apsaugos patalpos ir Vilniaus Krašto apsaugos rūmai. Vieną vaikiną, sužeistą į veidą, nuveža į ligoninę. Lekiame vėl prie spaudos rūmų. Aplinkui tankai, desantininkai, sutraiškytos mašinos.

Pastatas jau užimtas. Žmonės su vėliavomis prie įėjimo į pastatą, langai išmušti, sušaudytas pastato fasadas. Fojė sėdi išsižerglioję kareivos. Įkišu fotoaparatą pro iškultas duris, vienas kareivis nuleidęs į tarpkojį kumštį suka ratu. Tankai ardo neįšalusią žemę, asfaltą. Majoras, sėdintis ant tanko, linki man greitai susitikti Kolymoje. Į ligoninę vėl nuvežami keturi peršauti žmonės, o Žalgirio gatvėje iš sutraiškyto sunkvežimio, vežusio žaislus, pusgyvis ištraukiamas vairuotojas.

Visur siautėja desantininkai. Užkirsti keliai į Vilnių. Vakare kariškiai užgrobia Vilniaus geležinkelio mazgą.oro uoste pradėjo streiką jedinstvenininkai, kurių daugumą sudarė rusai, lenkai ir baltarusiai. Iš Vilniaus išvažiuoti sunku. Dar sunkiau pakliūti į miestą. Naktį prie Parlamento išgirstame, kad nusiaubtas Krašto apsaugos departamento pastatas Kosčiuškos gatvėje, o už valandos – kad apsuptas ypatingosios paskirties dalinys Valakampiuose ir dalis policininkų tapo judais – su savo „vadu“ Makutinovič`ium persimeta pas žmogžudžius. Ir vėl „tarpnacionalinis“ gestas – persimeta lenkai ir rusai. Su keliais fotografais gaudome mašiną` – norisi nuvažiuoti prie akademijos. Nieks nenori važiuoti. Laukiama kada puls Parlamentą. Labai didelė įtampa. Žmonės eina ir eina apie Parlamentą ratu. Taip šilčiau. Ryte prie Parlamento gauname laikraštį „Laisva Lietuva“. Baigiasi šeštadienis, dieną mieste ramu. Velniškai norisi miego. Reikia pailsėti, rytoj sekmadienis. Gal jokių akcijų nenumato bolševikai skerdikai…

Vilnius-Kaunas plente už miesto du šarvuočiai. Vienas šalikelėje, kitas stovi skersai. Trumpavamzdžiai automatai palydi kiekvieną automobilį. Mūsų autobuso nestabdo, nes išvykstame iš miesto.

Deja, vidurnaktį Vilniaus miegą nutraukia tankų šūviai, apie antrą valandą buvo užgrobti Televizijos bokštas, RTV pastatas Konarskio gatvėje. Po tankų vikšrais , nuo šūvių žuvo taikūs Lietuvos nepriklausomybės gynėjai.

Trakiečių miegą tą sekmadienio naktį nutraukė ne tankų šūviai. 2 valandą nakties nutrūksta televizijos transliacija – užgrobiamas radijo ir televizijos bokštas. Po kelių minučių per radiją anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis perduodamas nelaimės šauksmas…

…Vis gi sekmadienį!!! Ar sutapimas, ar tokia agresorių taktika – užpulti  sekmadienį, kada žmonės mažiausiai tikisi sulaukti nelaimių. Ir užpulti miegančius. Hienų taktika. Vokietija 1939 metais užpuola Lenkiją prieš šventines dienas , po 17 dienų SSSR užpuola  Lenkiją sekmadienį, Vokietija užpuola sovietus sekmadienį. Ir čia sekmadienis. Sutapimas?..

Už poros valandų Trakų miesto gatvėse pasigirsta per garsiakalbį raginimas vykti ginti Parlamentą, Lietuvos Nepriklausomybę. Autobusai laukia prie Kultūros rūmų. Lekiu į „Galvės“ redakciją. Visur durys atviros. Nešami dokumentai, aparatūra. Sėdu prie telefono ir skambinu į Maskvą, Gorkio (dabar Nižny Novgorod) redakcijas, kur dirba pažįstami kolegos.

Pagaliau 8 valandą ryto pakliūnu į Vilnių, Konarskio gatvę. RTV komiteto pastatas ir šalia esantys namai su iškultais langais. Aplinkui šarvuočiai. Tankas įvarytas pro pralaužtą tvorą. Desantininkai pikti kaip šunys, tik automatų spynomis klaksi. Matosi kulkų išmuštos duobutės sienose. Ant gatvės, prie pat šaligatvio dega daug žvakučių…

9 valandą iš RTV pastato išsiveržia sužvėrėjusių desantininkų sumuštas žurnalistas Virgilijus Martišauskas…

Sako, kad dieną puls Parlamento pastatą. Apie 11 valandą pro Parlamentą pralekia 2 tankai ir 30 šarvuočių.

Minios žmonių. Grūstis. Statomos barikados. Atvažiuoja daug sunkiasvorių mašinų, traktorių, atvelkami sugedę kelių volai. . Gauname „Respublikos“ laikraštį. Keista labai – šio laikraščio nekliudė sovietai. Nekliudė, nors ir skelbė kai kuriuos KGB slaptus (lyg tai) dokumentus. Susitarimas ar aplaidumas kai kurių? Net labai keista Po pusiaudienio atvyksta SSSR Federacijos Tarybos nariai: B.Oleinik`as, a.Ter-Petrosian`as ir N.Demntej`us. vos vos prasibrauna pro skanduojančią minią.kelia skina policijos pulkininkas. Žmonių vis daugėja. Gaunamas pranešimas, kad Boris`as Jelcen`as atvyksta į Pabaltijį. Viltis rusena, jog Parlamento nepuls. Jau vakare, devintą valandą, per radiją Vytautas Landsbergis praneša, jog ateinančią naktį nebus imtasi jokių karinių akcijų. Bet įtampa neatslūgsta. Žmonės kalba, kad per bokšto langus mėtomi kažko prigrūsti maišai primena žmonių kūnus. Nuvažiuojame prie televizijos bokšto – vaizdas niūrus. Žemė išmalta, tvoros išlaužytos, už jos laksto šalmuoti desantininkai. Vienas tauragietis parodo kur žuvo žmonės. Kraujo visur. Gilzių ir pėdų…

Vielinėje tvoroje sušalusios gėlės. Įkišu fotoaparatą pro tvorą. Prie manęs puola desantininkai. Kažkokia moteris keikia įstrižaakę šalmuotą baidyklę. Tas „mat tvoju“ atsikerta…

Ir vėl naktis. Laužai aplink Parlamentą. Daug atvežta malkų. Daug jaunimo. Laužai aplink Parlamento rūmus. Laužai, laužai… Jaunimas bučiuojasi. Amžius daro savo. Antrame aukšte kunigas Grigas laiko mišias. Paskelbta visoje šalyje trijų dienų gedulas. Visoje Lietuvoje.

Ryte pasigirsta užgrobtų radijo stočių balsas – svetimas, su rusišku akcentu balsas. Karksi kolaborantai.

Gedimino prospekte prie Mokslų Akademijos mūsų policininkai su automatais – pastate vyksta SSSR Aukščiausiosios Tarybos delegacijos susitikimas su Lietuvos Respublikos kultūros ir meno atstovais. Koks tikslas? Tempti laiką „kultūringai“? pafotografuoju ir nešdinuos – iš tuščio į kiaurą pilstymas.

Praeina pirmadienis, antradienis. Trečiadienį visa Lietuva palydi sovietų teroro aukas į Antakalnio kapines. Kilometrinė vainikų ir gėlių kolona. Verkia senutės, jaunos moterys. Mergaitei visus pirštukus vaškas apliejo. Ji dreba ir verkia.

Trispalvėmis apkloti karstai. Lietuva atsisveikina su Loreta Asanavičiūte, Virginijum Druskiu, Darium Gerbutavičiumi, Rolandu Jankausku, Algimantu Kavoliuku, Vidu Maciulevičiumi, Apolinaru Povilaičiu, Ignu Šimulioniu, Vytautu Vaitkumi. Kitus žuvusiuosius – Rimantą Juknevičių, Alvydą Kanapinską, Titą Masiulį ir Alvydą Matulką priglaudžia kitų rajonų žemelė.

Trylika aukų sausio tryliktąją!

Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo 1991 metų sausio 15 dienos nutarimu Nr.1-952 už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę apdovanojo (po mirties) I laipsnio Vyčio Kryžiaus  ordinu trylika žuvusiųjų.

Vasario 18 dienos nutarimu Nr.1-1070 šiuo ordinu apdovanotas ir Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės gynėjas Vytautas Koncevičius, miręs nuo žaizdų vėliau. Tai keturioliktoji auka, paaukota ant Lietuvos Nepriklausomybės aukuro.

Sako, skaičius 13 yra nelaimingas, tad gal keturioliktoji gyvybė buvo paimta, kad tokios tragedijos niekada nepasikartotų mūsų žemėje?

O kiek liko suluošintų, sužalotų? Kiek liko gedinčių?  O per radiją „Litva Sovetskaja“ laikraščio „redaktorius“, aršus jedinstvenininkas A.Gelbach`as (žydas? Kaip ir Bronštein`as – Lenin`as pusžydis, kaip Karl`as Marx`as Vokietijos žydas? – ko jiems dar reikia???) skelbia pilietinį karą. Va, ir atsakymas – lietuviai skriaudžia rusus, lenkus, baltarusius ir…, neduok tu Dieve, išrinktąją tautą – žydus… Iš „kaspervizijos“ laužo liežuvį išgama  Edmund Kasperovič.

Tos dienos man prisimena kaip pačios aktyviausios – kada fotografuoji žmones prie laužų aplink Parlamento pastatą, kada fotografuoji vaikinus „mirtininkų“ zonoje, tarpe tarp dviejų barikadų priešais Parlamentą, kada fotografuoji tankus, desantininkus. Baimės tikrai nejaučiau, nes tada nesuvokiau, nesuvokėme mes visi koks pavojus gresia bet kuriam, esančiam šalia tos SSSR enkavedistinės žudymo mašinos – gyvenome euforija. Ir tie įvykiai įrodė dar ir dar kartą, kad rusiškoji žudymo mašina veikė, veikia ir veiks visada kur tik ji įkels savo leteną. Bolševizmo šmėkla, pagimdyta Vokietijoje gimusio žydo Karl`o Marx`o  - tikroji pavardė Morfechai, prieš pusantro šimto metų ir vėliau išvyto iš Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos už savo „komunizmo šmėklą“, pasisavinta pusžydžio Blank`o-Uljanovo-Lenino Rusijoje, o vėliau dusinusi penkiasdešimt metų Lietuvą „lietuviškomis“ komunistinėmis rankomis, bet diriguojant rusiškajam „maestro“… Mes gyvenome euforija. Ir ta keturiolikos nužudytų žmonių auka dar mažai kam pilnai suvokiama. Atsiranda anų laikų „vertintojų“, sakančių „o ko jie ten lindo“. Mat jis, žinia, kiurksojo namuose ir laukė kada jam bus galima išlįsti ir tarti savo „genialią“ mintį arba net pasiskelbti aktyviu Nepriklausomybės gynėju. Ir dauguma tokių „gynėjų“ krovėsi turtus sąskaita tų, kurie buvo barikadose…

Dar tada, kai vyko paskutinis Vilniuje rusų armijos „paradas“ „v čestj oktiabria“, kai  mano fotoaparatą (kaip ir daugeliui kitų mano kolegų) sudaužė iš desantininkų rikiuotės iššokęs žmogėnas, nesuvokiau, kad tie patys rusiukai vėliau šaudys ir traiškys po tankais mūsų žmones.

O  kas tą „paradą“ organizavo? Lietuvos(?) komunistų partijos (KPSS) propagandinis leidinys „Litva Sovetskaja“, leidžiamas Burokevičiaus ir Naudžiūno šutvės, o finansuojamas iš Rusijos KGB fondų, lapkričio 5 dieną lyg tai uždavė patys sau klausimą: įvyks ar neįvyks karinis paradas, darbininkų demonstracija? Taip, jie iš anksto žinojo, kad „darbininkai“ tai kareiviai iš Šiaurinio miestelio Vilniuje. Ir neapsiriko – tiesiai šviesiai pasakė kokį „darbą“ jie „dirbs“.  Taip vadinamas  KPL (KPSS) CK sekretorius A.Naudžiūnas pareiškė, kad paradas būtinai įvyks,  „…yra Prezidento(?-aš) Įsakymas, o tuo vadovaujantis gynybos ministras įsakė visiems kariniams daliniams (taigi ne  darbininkams! – aš), kad pravestų paradą, skirtą  didžiosios spalio revoliucijos 73-iosioms metinėms paminėti…“

Naudžiūnas, atsiprašau – draugas Naudžiūnas, apgailestavo, kad vietinės Tarybos trukdo tą paradą „pravesti“, nes tai  „ne kaip jėgos demonstravimas, o karinis paradas, po slučaju valstybinių metinių…“ Ir, pasak CK sekretoriaus, „..nė viena vietinė valdžia neturi juridinės galios pakeisti  Verchovnovo  Soveta  arba mūsų šalies Prezidento įsakymą…“. Ir jokios dėžės su gėlėmis, pasak Naudžiūno, nesutrukdys. „Ir aš, kaip dolžnostnoje lico (pareigūnas, atseit –aš), ir kaip karinis žmogus (o, taip-aš), pareiškiu – paradas skirtu laiku ir skirtoje vietoje įvyks.“. Ir draugas Naudžiūnas suraitęs Napoleono pozą, pridėjo, kad paradas įvyks Lenino aikštėje, o, kad  Lietuvos valdžia sapalioja, jog Lietuva nebuvo SSSR sudėtyje, tai tie dokumentai yra. Žodžiu – paradas bus, ir pridėjo „…neslepiu, mes numatėme daugiau griežtesnes priemones kariuomenės judėjimui apsaugoti… Komendanto tarnyba, družinikai, MVD daliniai  padės pravesti karinį paradą.“. Taigi, labai gražiai pasakė draugas A.Naudžiūnas paradas įvyks, nors ir apsišikit.

O, kad vilniečiai būtų sąmoningi, išmėtė lapelius, kur be kita ko, priminė apie 1863 metų „SUKĖLIMO“ (taip parašė!) centrą Vilniuje, kad čia „suplėvėsavo“ (taip parašė) tarybų valdžios raudonoji vėliava, kad vilniečiai „nesitaikė su tautine nesantaika, kad „vis didesnį dirbančiųjų nepasitenkinimą kelia Aukščiausios Tarybos ir  Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos nekompetentingi sprendimai ir totalitarinės ambicijos. JOS VEDA Į TARPNACIONALINĘ ĮTAMPĄ..“

Va, čia ir yra tas pagrindinis politinis Maskvos arkliukas ant kurio reikia pajodinėti vietiniams – LKP (TSKP) Vilniaus miesto partijos komitetui, Lietuvos piliečių komitetui(???),  dirbančiųjų (?) socialistinei federacijai (???) ir, žinoma, socialistiniam(?) judėjimui „Vienybė-jedinstvo-jednost“ su Valerij`um Ivanov`u priešakyje.

Valerijus Ivanovas buvo teisiamas, nuteistas, bet ir liko Lietuvoje gyventi, o kada po 12 metų (2006 m. sausio 13 d. – ar ne paradoksas?) iš Lukiškių kalėjimo buvo išleistas pučistas Burokevičius, šis „draugas“ Ivanovas ta proga apdaužė artistą Algirdą Ramanauską – Greitai

Visi vienu balsu „atsakingai“ pareiškė  – lapkričio 7 dieną 10 valandą prie V.Lenino paminklo mitingas, skirtas didžiosios spalio socialistinės revoliucijos 73-oms, įvyks. Ir nors apsišikit visi.

Ir dar 1991 metų kovo mėnesį, kada teko susitikti su Lentvaryje dislokuoto Rusijos raketinio dalinio vadu papulkininkiu Valerij`um Lobkv`u, „draugas“ papulkininkis pareiškė, kad „Lietuvai nederėtų tampyti miegančio liūto už ūsų“, kad jų dalinio užduotis – „saugoti taikų mūsų Respublikos dangų. Ši teritorija (dalinio) –TSRS teritorijos dalis Lietuvoje“(???) ir, kad dažni čia svečiai Trakų rajono SSKP sekretorius (kieno?) V.Genzur`as, draugai Šurupovas, Lazutka, Burdenko, arba Reginočka (Regina Bologovienė – buvusi Trakų rajono KPSS CK sekretoriaus pavaduotoja).

Tad tas paradas taip pat buvo mažut mažutėlė repeticija vėlesniems veiksmams, na, sąnarių pamiklinimas.

Rankas daugiausia „miklino“ persirengę civilių drabužiais kariškiai, pribuvę iš Kaune dislokuoto desantininkų pulko bei MVD dalinio kareivos. Daugiausia buvo puolami tie, kas fotografavo, filmavo – daugiausia žurnalistai.

Kaip vėliau mano pažįstami kareiviai aiškino, į paradą ėjo su… užtaisytais koviniais ginklais. Buvo kovinėje parengtyje Šiaurinio miestelio visi kareiviai ir net tankai, kareiviai iš MVD dalinio prie Petro ir Povilo bažnyčios ir kareiviai, dislokuoti netoli Santariškių ligoninių.

V. Krėvės mokyklos auklėtiniai ir mokytojai parodė vaidinimą “Pirštinė” tėveliams ir svečiams.

Rudenėlis jau atėjo pamažu,
Kaip Krėviukų mokyklėlėj bus gražu!
Nudažysime moliūgus mes kartu
Šypsenos vaikų veiduose –MUMS SMAGU!!!

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• ►

„Mokslo sriuba“ – tai, MOKSLĄ ir TECHNOLOGIJAS populiarinanti iniciatyva –
vien savanorių pajėgomis kuriama laida. Šiuo metu per Internetą, Youtube
kanalą, delfi.tv, 15min.lt, technologijos.lt rodomas jau antras laidos
sezonas.
Keli faktai apie mūsų laida:
1) Jau yra sukurta vienuolika 8-10 minučių trukmės laidų.
2) Bendras peržiūrų skaičius jau dabar viršija 100 tūkst.
3) Esame atviri ir visus kviečiame prisidėti prie laidos kūrimo.
4) Š.m. spalio 1 d. gavome Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos
patronažą (nefinansinę paramą) visam laidos gyvavimo laikotarpiui. Ir
tikrai ne veltui -
5) nes esame vieni iš nedaugelio Lietuvoje įsipareigoję kokybei ir
nešališkumui – siekiame, kad kiekviena sekanti laida būtų geresnė už
praėjusią, o rėmėjai bei reklamos užsakovai neturi jokios įtakos laidų
turiniui.
Mūsų laidos komanda palaiko Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos
iniciatyvą – ,,Globalios Lietuvos” kūrimo programą. Vienas iš šios
programos punktas yra „skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į Lietuvos
… mokslo ir kultūros … gyvenimą“. (daugiau informacijos rasite čia:
http://www.urm.lt/index.php?3224500167)
Todėl labai norime, kad ir Jūs susipažintumėt su mumis, kad galėtumėt
žiūrėti vieną laidą lietuvių kalba daugiau. Čia nuoroda į mūsų kanalą:
http://www.youtube.com/user/mokslosriuba?feature=results_main

Norime pabrėžti, kad mūsų laiško tikslas tikrai NĖRA finansinės pagalbos
prašymas, bet būsime dėkingi, jeigu Jūsų bendruomenėje kils noras kaip
nors kitaip prisidėti prie  laidos kūrimo. Internetas ištrina ribas, ir
bet kas, net ir tolimiausiame pasaulio kampelyje, gali prisidėti prie
laidos kūrimo, turėdamas vien kompiuterį ir Interneto prieigą.
Galbūt Jūsų bendruomenės narys/ė dirba mokslo ar technologijų srityje ir
norėtų pasidalinti su kitais įdomia teorine ar praktine medžiaga;
Galbūt Jūs ar Jūsų šeimos narys žino apie  naujausius Jūsų šalies
mokslininkų išradimus, apie kuriuos nepakankamai kalbama;
O gal jūs mėgstate filmuoti, fotografuoti ir rašyti?
Tokiu atveju, kviečiame Jūs prisijungti prie laidos kūrimo. Siekiame būti
atviri ne  tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio lietuviams!

Jūs nedirbate mokslo srityje, nerašote ir nefilmuojate?  Tiesiog
mėgaukitės „Mokslo sriuba“ bei  plėskite savo akiratį.

KVIEČIAME VISUS LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIUS JAV IR MEKSIKOJE BALSUOTI EILINIUOSE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMUOSE 2012 M. SPALIO 14 D.

Balsavimą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikoje organizuos:
- Lietuvos Respublikos ambasada Vašingtone
- Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Čikagoje
- Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Niujorke
- Lietuvos Respublikos garbės konsulatas Los Andžele
- papildomas balsavimo punktas steigiamas Pasaulio lietuvių centre, Lemonte (Ilinojaus valstija).

LR piliečiai galės balsuoti paštu arba atėję į Lietuvos ambasadą Vašingtone ar vieną iš minėtų konsulinių įstaigų ar balsavimo punktų.

Daugiau informacijos ir rinkėjų registracija internetu: http://usa.mfa.lt/index.php?1535035246